Pirmasis sustojimas bene įdomiausiame vidurio Lietuvos mieste Kėdainiuose. Kėdainių senamiestis – valstybės saugomas urbanistikos paminklas, vienas iš septynių išlikusių senamiesčių Lietuvoje. Racionaliai planuojamas miestas buvo nuo XVI a. pabaigos didikų Kiškų ir Radvilų. Čia atrasite senąjį gatvių tinklą, architektūros formų įvairovę: gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo bruožų turinčių pastatų. Ekskursijos metu susipažinsite su vertingiausiais ir įdomiausiais senamiesčio objektais.
Apie 290 metų miestas priklausė garsiajai Lietuvos didikų Radvilų giminei. Valdant Radviloms Kėdainiai buvo kultūrinis ir religinis protestantizmo centras (veikė kelios bažnyčios, gimnazija, spaustuvė). Jaukiame Kėdainių senamiestyje gausu šios kilmingos šeimos istorinių ženklų. Įdomus ir žydų kultūrinis paveldas. Žydai apsigyveno Kėdainiuose XVII a. jie buvo globojami miesto savininkų, nebuvo pavaldūs miesto jurisdikcijai. Tarpukariu žydai buvo 150 smulkių įmonių ir krautuvių savininkai, valdė banką, turėjo mokyklas, senelių ir našlaičių prieglaudas, savanorių gaisrininkų ir futbolo komandas. XIX a. pab. žydai sudarė daugiau kaip 60 proc. visų gyventojų. Čia išliko trys buvusios žydų sinagogos, palapinių šventės Sukot namelis, kitų žydams priklausiusių pastatų.
Vaikščiodami miesto gatvėmis būtinai užsuksime į smagiausią Kėdainių parduotuvėlę „Gurklė“. Čia galima įsigyti Lietuvos ūkininkų ekologiškų produktų, o kai kurie net labai originalūs: kanapių žiedų arbata, agurkų džemas, liofilizuoti agurkai pieniškame šokolade su Timut & Lemon pipirais, pagardas su šokoladu ir pipirmėte „Dangaus pupos“. O neseniai į Gurkę atkeliavo Sagan Dali arbata iš Baikalo ežero pakrančių. Išraiškingo skonio ir aromato, natūraliai energizuojanti, dar kitaip vadinama Buriatijos medžiotojų arbata arba "baltaisiais sparnais". Ji ne tik reguliuoja kraujospūdį, bet ir suteikia neapsakomą palaimą gomuriui  
Atėjus pietų metui, Kėdainiai turi ką pasiūlyti. Prašom, rinkitės: Dalyvaujame degustacinėje *programoje „Mūsų istorija“. Stalui bus pateikti septynių rūšių naminiai virtinukai su skirtingais įdarais ir padažais; papasakotos jų gaminimo tradicijos, aptarta, kuriam Lietuvos regionui būdingi vieni ar kiti skoniai. Kavinės parduotuvėje galėsite įsigyti Lietuvos amatininkų rankomis sukurtų dirbinių, pagamintų maisto produktų bei gėrimų.

Sukame ten, kur bitės dūzgia, midaus upės teka... “Šušvės midus”- tai mažoji midaus *darykla Kėdainių rajone, įsteigta bitininko Eriko Augustinavičiaus, kuris tęsdamas senąsias lietuvių tradicijas verda midų iš savo bityno medaus. Sužinosite apie įvairias medaus rūšis, patys skanausite, mėginsite lyginti, spėti ir, aišku, kils daugybė klausimų. Lauktuvių galėsite parsivežti ne tik tradicinio medaus, ber ir medaus su bičių pikiu, duonele, mėtom, liofilizuotom uogom. Iš medaus teka midus... Midaus - seniausias tradicinis taurusis gėrimas ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Midų, stiprų ir silpną, lietuviai gėrė „nuo žilos senovės“ iki XVIII amžiaus. Erikas šio gėrimo gamyboje nenaudoja jokių cheminių priedų. Šušvės midus skiriasi nuo kitų, nes jis gaminamas natūralios fermentacijos būdu - nedistiliuojant. Degustuojant žmonėms ypač patinka labai išraiškingas, dvelkiantis pavasariu midus „Pienių žiedai“, kuriame susipina medaus saldumas ir pienių žiedų kartumas. Originalaus dizaino butelis, kamštis padengtas bičių vašku, todėl aromatas sklinda net neatidarius butelio.
Atvykstame į Joniškėlį – miestą, vadinamą mažuoju  Šiaurės Lietuvos perlu. Ar girdėjote apie dvarininkus Karpius, kurie čia įsikūrė 1723 metais? Sakoma, kad be Karpių nebūtų ir Joniškėlio.  Leidžiamės į senųjų dvaro rūmų rūsius. Nuo sienų žvelgia dvarininkų Karpių atvaizdai, o Viktoras jausmingai pasakoja laimingos ir nelaimingos meilės istorijas. Išlikę keliolika Joniškėlio dvaro pastatų – pagrindiniai rūmai, oficina, svirnas, tvartai, rūkykla, kalvė, kumetynai, arklidės, ratinė, arklininko ir sodininko namai, kluonas…Bene kiekvienas pastatas apgaubtas šiupia istorija arba mistine legenda.
Leidžiamės į Joniškėlio parko gilumą, kur slapta susitikinėdavo įsimylėjėliai. Parkas didelis. Čia galima suskaičiuoti apie 120 skirtingų rūšių medžių. Beje, Joniškėlio parkas – Lietuvos gražiausių parkų dešimtuke. Ekskursijos vadovas parodo, kaip prie dviejų medžių pririštas rykštėmis buvo plakamas dvaro darbininkas. Išsirenkam po savo medį, nugara prisiglaudžiam prie kamieno, užsimerkiam ir mirtingoje tyloje klausomės kraupių istorijų apie kūdikių krauju palaistytą žemę, brolžudystę, prakeiksmą... Taip klajodami po parką, dvare – nuo vieno pastato prie kito – sukarsite bene keturis kilometrus. Taigi ir smagiai pajudėsite, ir pajusite laiko bėgsmą; tai, kas iš tiesų išlieka, kuo iki šiol naudojamės, gėrimės, grožimės. Ką sunaikinome ir ką bandome atkurti.
Vakare grįžtame.