Kelionė per Latviją. Pirmasis sustojimas prie paslaptingų Riežupės smėlio *urvų. Visas urvų labirintas – žmogaus rankų darbas. Du kilometrus susiraizgiusių urvų koridorius kasė trys žmonių kartos. Dabartinė jų savininkė - ketvirtos kartos paveldėtoja. Baltas ir švarus urvų smėlis buvo naudojamas stiklo gamybai ir gydymui - skaudančioms vietoms šildyti, nes jo sudėtyje yra daug jūros druskų. Leidžiamės į požemius. Aplankome Meilės salę: čia paliktos gėlės be vandens žydi net keletą mėnesių. Įneriame į Tikėjimo salę, kurioje apima keistas jausmas, nes atsiduriame urvų geopatogeninių zonų kryžkelėje. Pasiekiame Vilties salę, kurioje pasijuntame kupini energijos ir pasitikėjimo savimi!
Trumpam stabtelime Kuldygoje – tai Kuržemės sostinė, dažnai vadinama „Latvijos Venecija“, kurioje upelis vingiuoja per kiemus, ir net miesto gatvėse galima sugauti upėtakių. Tai vienas iš gražiausių miestelių Latvijoje, kadaise buvęs Hanzos pirklių sąjungos klestintis miestas. Jame išlikęs jaukus senamiestis. Pamatysite seniausią Kuldygos ir viso Kuržemės regiono pastatą, menantį XVII a. Jame netgi išlikusios prie langų specialiai įrengtos lentynos, ant kurių sutemus būdavo statomi žibintai tais laikais, kai kitokio gatvių apšvietimo miestelyje dar nebūdavo. Nuo Ventos upės skardžio atsiveria vaizdas į plačiausią Europos krioklį - Ventas Rumba. Krioklys yra žemas, tačiau jo plotis - net 249 m. Nuo seno tikėta, kad šio krioklio vanduo turėjo gydomųjų galių. Greta krioklio per Ventos upę driekiasi ir senasis arkinis plytų tiltas, kuris yra vienas ilgiausių tokio tipo tiltų Europoje.
Apie 17:00 val. atvykstame į Ventspilį – vieną gražiausių ir turtingiausių Latvijos miestų. Tai ir populiarus Latvijos kurortas, siūlantis poilsį prie Baltijos jūros puikiai įrengtame „Mėlynosios vėliavos“ paplūdimyje ir „Ventspilio“ vandens parke. Įsikuriame viešbutyje. Pasivaikštote po istorija vis dar tebedvelkiantį Ventspilio senamiestį, Pajūrio parko Inkarų take galėsite apžiūrėti net 6 metrų aukščio 23 tonas sveriantį inkarą, o vaikščiodami pajūrio promenada suprasite, kodėl Ventspilis vadinamas „Latvijos gėlių sostine“. Vakarinės maudynės jūroje. Nakvynė 3* viešbutyje.

Jūros vartai – rankos atstumu, tad sėdame į *laivelį „Hercogs Jekabs“ ir Ventos upės delta plaukiame iki pat jūros vartų. Kelionė trunka apie valandą, jos metu galima pamatyti senamiestį, uostą bei vienintelį Latvijoje pakeliamą tiltą.
Poilsis prie jūros. Mėgstantys aktyvesnį poilsį gali apsilankyti Nuotykių parke arba Paplūdimio vandens *parke po atviru dangumi. Parkas įsikūręs Mėlynosios vėliavos paplūdimyje. Čia įrengti trys baseinai (vandens temperatūra +24°C), skirtingi nusileidimo takeliai: standartinis, šeimos, „turbo“, „laisvo kritimo“ ir nusileidimas su pripučiamomis padangomis. Mažuosius lankytojus džiugina atrakcionai „Aštuonkojis“, „Valtis“, „Varlytė“, Grybas“. Jei diena vėsesnė, po maudynių galite sušilti saunoje arba burbulinėse voniose (vandens temperatūra +35°C).

Pageidaujantys vyksta į visos dienos **ekskursiją  „Švyturių keliu iki Kolkos rago“. Keliaujame Kuržemės pajūriu iki Kolkos rago. Kuržemės pajūris – Baltijos jūros pakrantė Latvijos vakaruose. Ilgą laiką čia buvo visiškai uždara teritorija, nes Kuržemės pakrante ėjo buvusios TSRS vakarinė siena – militarizuota, griežtai saugoma. Dėl to Kuržemės pajūris gali didžiuotis savo nepaliesta gamta, autentiškais žvejų kaimeliais ir daugybe švyturių.
Sustojame prie Ovišų *švyturio. Tai pirmoi ir seniausia išlikusi Latvijos navigacijos struktūra. Švyturio statyba buvo baigta 1814 metais. Be jokios architektūrinės intervencijos švyturys išliko iki mūsų dienų. Bokšto viršuje, 38 m aukštyje virš jūros lygio, mirksi balta žibinto šviesa. Ji matoma už 7,5 jūrmylių ir užsidega kas 7,5 sekundės. Teritorija nuo Ovišių iki Kolkos vadinama Lyvių kraštu (finougrų tauta, kurios šiandien išlikę vos keli šimtai žmonių).
Keletas kilometrų ir stabtelime apžiūrėti Mikeltornio švyturio. 62 metrų aukščio švyturys yra pats didžiausias Baltijos šalyse! Į švyturio viršūnę veda 270 pakopų laiptinė. Vaizdas nuo viršūnės - neapsakomas: jūra, paplūdimys, miškai. Jei pasiimsite žiūronus, pamatysite ir Irbenės radioteleskopą, jūroje esančius Irbės bei Kolkos švyturius, tolumoje plaukiančius laivus, Slyterės švyturio viršūnėlę.

Dar keletas kilometrų ir mes jau Slyterės nacionalinio parko teritorijoje. Tai ypatingai saugoma gamtos teritorija, vadinama Baltijos jūros geologinės istorijos muziejumi, įtraukta į Europos ypatingai saugomų gamtos teritorijų tinklą Natura 2000. Šiame parke yra gražių Mėlynųjų kalvų, besiplečiančių smėlio kopų, geltono smėlio Baltijos jūros krantų su 30 – 50 m aukščio skardžiais. Parkas tęsiasi iki jūros ir Kolkos kyšulio paplūdimių, o giliuosius jo miškus dengia eglių, pušų ir retų Baltijos gebenių giraitės. Mediniais laipteliais nusileidžiame nuo aukšto 45 m šlaito ir keliaujame pažintiniu gamtos taku. 1,2 kilometrų ilgio apskritimu besidriekiantis takas keliautoją veda Mėlynųjų kalnų skardžio papėdėn, supažindina su ypatingais Slyterės nacionalinio parko augalais.
Apžiūrime vienintelį oficialiai lankomą Šliterės *švyturį. Pats jis nėra aukštas, bet stovi ant aukštos kalvos. Nors nutolęs  net 5,3 km nuo jūros pakrantės, bet nuo švyturio bokšto matosi jūra, Šliterės nacionalinio parko pušynai, plika akimi kuo puikiausiai matos Saaremos salos Sėrvės pusiasalio pakrantė, švyturys (iki Saaremos 34 km).

Slyterės parko brangakmenis, toliausias Rygos įlankos Kuržemės pakrantės taškas ir mūsų išvykos tikslas - Kolkos ragas. Jis žymus ne tik dėl įspūdingo grožio, bet ir istorijos.
Sovietmečio laikais šis salynas buvo naudojamas kariuomenei, o kai kurie jo kaimai buvo visiškai apleisti. Dabar Kolkos ragas yra puiki vieta poilsiui: baltos smėlio kopos ir banguojančios jūros vaizdai it magnetas traukia turistus. Be to, čia galima stebėti, kaip susitinka saulėlydis su saulėtekiu ir dviejų jūrų – atviros Baltijos jūros ir Rygos įlankos – bangų susidūrimą. Čia – tikras rojus buriavimo mėgėjams, tačiau pavojinga vieta besimaudantiems ir laivybai. Apie tai įspėja jūroje, už 6 km. nuo kranto, dirbtinėje saloje pastatytas Kolkos švyturys (1884). Apylinkėse senieji lybių žvejų kaimeliai svečius pasitinka valčių prieplaukomis, tinklų džiovyklomis, kvepiančia rūkyta žuvimi. Poilsis prie jūros. Pageidaujantys papietauti ar nusipirkti rūkytos žuvies nueina iki seno lybių kaimelio Kolkos. Grįžtame į Ventspilį. Visi kartu išvykstame Lietuvos link.