Diena, kupina grožio ir romantikos, - skirta mėgautis gėlių žiedais, kvapų aromatais, džiaugtis ir bendrauti. Pirmiausia stabtelime Irenos Marmienės gėlių ūkyje "Josvainių gėlės". Baltas ir geltonas lakišius, svyrančios įvairių spalvų rožės, baltažiedė euforbija, rausva ir balta kosmėja, daugiametė verbena, žemaūgės zinijos - visų gėlių rūšių, auginamų ir parduodamų Irenos Marmienės ūkio šiltnamiuose, išvardinti neįmanoma. Kasmet ji stengiasi atsivežti naujų spalvų ir rūšių gėlių. Apžiūrėsime daugemečių ir vienmečių gėlių, prieskoninių ir dekoratyvinių augalų plotus. Gėlininkė papasakos apie augalų priežiūrą, gėlių derinius („miksus“), šių metų apželdinimo madas, paaiškins, kaip elgtis, kad parsivežus gėlę ji nenuvystų ir ilgai džiugintų. Jau vien tik buvimas tarp daugybės spalvingų žiedų – puiki atgaiva, atsipalaidavimo ir poilsio forma, o pageidaujantys galės įsigyti patinkantį augalą, patys „miksuoti“...
Kitas sustojimas - Skinderiškio dendrologinis *parkas. Jis vienintelis Lietuvoje pagal savo dydį ir sukauptą augalų rūšių įvairovę prilygsta botanikos sodams. Čia auga daugiau nei 1300 rūšių, veislių, formų ir atmainų medžių bei krūmų, tačiau pačių augalų yra kelis kartus daugiau. Gamtos mylėtojas K. Kaltenis parką kuria 42 metus. Būdamas jau garbaus amžiaus, jis toliau sodina medžius, atmintinai žino, kas, kuriame didžiulio parko kampelyje auga. Užimantis 100 ha plotą, parkas padalintas į geografines augalų grupes: Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Kinijos - Japonijos, Šiaurės Amerikos rytų ir Šiaurės Amerikos vakarų.
Jei pasižvalgius po pasaulį apima noras retais augalais paįvairinti savo namų aplinką, bet kyla įvairiausių abejonių, čia išgirsite atsakymus į visus kilusius klausimus. Skinderiškio geografiniuose augalų „žemynuose“ auga daugybė egzotiškų krūmų ir medžių iš viso pasaulio. Čia galima pamatyti retus sumedėjusius Lietuvos augalus: gebenę lipikę, bekotį ąžuolą, keružį beržą; čia puikuojasi ir kukmedis, natūralioje gamtoje seniai išnaikintas dėl itin vertingos medienos. Tad sumaniusieji įsigyti vieną ar kitą retesnį augalą, apsilankę Skinderiškyje, savo akimis įsitikina, kaip išsvajotas augalas atrodys po 20 metų, pamato, kokie augalai tinka jam į kompaniją, sužino, kaip sodinti ir prižiūrėti, kad augalas gerai jaustųsi ir vešėtų. Pasigrožėsime ir parko puošmena – žydinčiomis japoninėmis magnolijomis.
Kelionės pabaigoje sukame ten, kur bitės dūzgia, midaus upės teka... “Šušvės midus”- tai mažoji midaus *darykla Kėdainių rajone, įsteigta bitininko Eriko Augustinavičiaus, kuris tęsdamas senąsias lietuvių tradicijas verda midų iš savo bityno medaus. Sužinosite apie įvairias medaus rūšis, patys skanausite, mėginsite lyginti, spėti ir, aišku, kils daugybė klausimų. Lauktuvių galėsite parsivežti ne tik tradicinio medaus, ber ir medaus su bičių pikiu, duonele, mėtom, liofilizuotom uogom. Iš medaus teka midus... Midaus - seniausias tradicinis taurusis gėrimas ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Midų, stiprų ir silpną, lietuviai gėrė „nuo žilos senovės“ iki XVIII amžiaus. Erikas šio gėrimo gamyboje nenaudoja jokių cheminių priedų. Šušvės midus skiriasi nuo kitų, nes jis gaminamas natūralios fermentacijos būdu - nedistiliuojant. Degustuojant žmonėms ypač patinka labai išraiškingas, dvelkiantis pavasariu midus „Pienių žiedai“, kuriame susipina medaus saldumas ir pienių žiedų kartumas. Originalaus dizaino butelis, kamštis padengtas bičių vašku, todėl aromatas sklinda net neatidarius butelio. 
Kelionės pabaigai – smagus pažintinis, edukacinis, pramoginis apsilankymas „Pelėdų kaime“. Pirmiausia susipažinsite su Pelėdnagiais – istorine gyvenviete šalia Kėdainių. Bendruomenės nariai supažindins su gyvenviete, 1919 metais iškovojusia gražiausio Lietuvos vietovardžio titulą. Pasivaikščiosite, pasigrožėsite, susipažinsite su Pelėdnagių kaimo apylinkėmis ir pačia gyvenviete... Susipažinsite su rištų pelėdų paroda, kurių vyriausiai – daugiau kaip 40 metų. Išmoksite susirišti apyrankę ar pelėdą, naudodami daugiau kaip dviejų tūkstančių metų senumo siūlų rišimo techniką. Smagiai pajudėsime: vyks šaudymo iš lanko varžytuvės, kiti žaidimai lauke, čiuošite ypatingomis slidėmis (žiemą ar vasarą – nesvarbu)! „Pelėdų kaimo“ gyventojos pavaišins žarijose ar židinyje keptu pelėdos kiaušiniu (labai sotus patiekalas), sūriu, morkų ir obuolių pyragu, morkų sumuštinukais, arbata, gilių kava iš Lietuvos vardo tūkstantmečio ąžuolyno. Pakvies pasiklausyti pelėdų ,,ūkavimo“, legendų, pasakų, pasakėčių ir įdomybių apie pelėdą. Gros gyva muzika, norintys galės padainuoti, pašokti, smagiai pasibūti.... Kupini gerų įspūdžių vykstame namų link.