Atvykstame į Rygą. Pageidaujantiems ekskursija - ramus pasivaikščiojimas po Rygos senamiestį: Rygos pilis ir gynybinė siena, “Trijų brolių” namai, Domo katedra ir vienuolyno kompleksas, Rotušės aikštė, kurioje atstatytas gražiausias ir puošniausias prieškario Rygos pastatas – “Juodagalvių” gildijos namai, Šv.Petro bažnyčia, Laisvės paminklas, didžioji ir mažoji miesto gildijos, “namas su katinu”. 
Laisvas laikas pietums. 
15:00 val. lankomės Rygos nacionaliame operos teatre. Grožimės Franco Leharo operete „Linksmoji našlė“.
Šio spektaklio pasaulinė premjera įvyko 1905 m. gruodžio 30 d. „Theater an der Wien“. Nuo premjeros jis buvo atliktas daugiau nei 250 000 kartų visame pasaulyje. Ir nieko keisto – F. Leháro instinktyviai viliojantis valsų, polkų, maršų, mazurkų ir kankano mišinys nukelia mus į nuostabių pramogų pasaulį.
„Linksmoji našlė“ – tai šmaikštus pasakojimas apie jauną ir neįsivaizduojamai turtingą našlę Haną Glavari, kurios milijonai išgelbėtų Pontevedro nuo bankroto. Dviejų šimtų milijonų vertės palikimas, kurį Hanna gavo po savo vyro - bankininko iš Pontevedros mirties, daro ją geidžiama nuotaka prancūzų kavalierių rate Paryžiuje. Jei Pontevedro ambasadorius baronas Zeta galėtų rasti piršlį tarp turtingos moters tautiečių (ir išsaugoti Hanos turtus šalyje), jis išgelbėtų šalį nuo bankroto. Vilčių dedama į žavųjį širdžių ėdiką grafą Danilo. Nors juos su Hana sieja romantiška praeitis, grafas bijo išgarsėti kaip medžiotojas milijonierius, todėl nėra pasirengęs prisipažinti apie savo jausmus. Šlovingų Franzo Leharo melodijų sūkuryje įsiliepsnoja intrigos, kibirkščiuoja aistros, tačiau tarp komiškų nesusipratimų pabaiga vis tiek laiminga.
Operetės pastatyme dainuojama vokiškai, tačiau sakytiniai dialogai – skirtingomis kalbomis. Subtitrai anglų kalba. Dviejų dalių spektaklio trukmė 2:30 val.

Laisvas vakaras Rygos senamiestyje. Siūlome keliauti romantišku maršrutu, kurio piktograma –kalėdinė eglutė. Rygiečiai labai didžiuojasi, jog kalėdinę eglutę ėmė puošti pirmieji Europoje dar 1510 m. Magiškam pirmosios Kalėdų dienos vakarui ir metų virsmui rygiečiai ima uoliai ruoštis iki šventės likus dar mėnesiui  - švytinčiomis girliandomis dekoruojami langai, namų fasadai apjuosiami žybsinčiomis lempelėmis, gatvės išpuošiamos tradicine kalėdine „atributika“, kuri vakarais mieste sukuria nepaprastą nuotaiką. Rygiečiai kasmet išmoningai papuošia net keletą didelių eglučių skirtingose miesto aikštėse, demonstruodami  miesto svečiams, kad kas jau kas, bet Ryga kalėdinei eglutei skiria tikrai ypatingą dėmesį.
Domo aikštėje dar šurmuliuoja Kalėdinė mugė. Saldus keptų migdolų aromatas, maloniai šildantis glintveinas, tradiciniai latviški pipiriniai sausainiai piparkukas, rūkomų dešrelių dūmas – viskas sukuria puikią šventės atmosferą. Medaus kubiliukai, primenantys šiltą vasaros saulę; saldžiai kvepiančios vaško žvakės, tautodailinkų megztos raštuotos pirštinės, šalikai, kepurės, mediniai žaisliukai ir skuduriniai meškiukai, o elegancijos mėgėjams – gintaro ir sidabro papuošalai... Vaikams bus smagu apžiūrėti avelių ir triušiukų gardus, sniego malūną, pajodinėti poniais ar pasisupti Kalėdų Senelio (latv. Ziemassvetku vecitis) karuselėje, užsukti į Kalėdų Senelio paštą arba jo namelį, kuriame kasdien verdama karšta sriuba. Mugės svečius maloniai nuteiks vakare skambančios populiarios kalėdinės melodijos. Vykstame į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.

Kaip ir visi rygiečiai ryte vykstame į Rygos centrinį turgų. Ne paragauti šviežiai raugtų agurkų ar nusipirkti marinuotos silkės, o pamatyti ir suprasti, jog ir turgus gali būti labai įdomus lankomas objektas. Rygos centrinis turgus buvo atidarytas 1930 m. ir tapo ne tik didžiausiu, bet ir geriausiu bei moderniausiu Europoje. Rygos centrinis turgus yra įsikūręs beveik pačiame Rygos centre, už kelių šimtų metrų nuo senamiesčio, jis ne tik plotu yra vienas didžiausių Rytų Europoje, bet taip pat vienas labiausiai lankomų turgų – jame kasdien apsilanko nuo 80 000 iki 100 000 žmonių. Išskirtinis centrinį turgų simbolizuojantis dalykas yra 20 a. 3 deš. statyti architektūriniu požiūriu išskirtiniai paviljonai. Pasirodo, kad jie iš pradžių buvo statyti kaip angarai orlaiviams, naudojamiems kariniais tikslais, vėliau nuspręsta juos naudoti kaip turgaus paviljonus. Turgus unikalus ne tik dėl savo paviljonų, bet ir senųjų sandėlių, vadinamųjų "spīķeri", kur šiandien yra įsikūręs kūrybinių industrijų kvartalas. 1998 m. Rygos centrinis turgus buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Valandžiukė kelio ir mes jau keliaujame Lielplatonės *dvaro parko takeliais. Daras XIX amžiuje dvaras priklausė baronų Hansų šeimai. Šio dvaro kompleksui priklauso 20 ha parkas, tarnų namas, skalbykla, koplyčia, tvenkinys, Hansų šeimos kapinės. Dvaro istorija apipinta įvairiais padavimais ir legendomis. Jas, vedžiodama mus parko takeliais, aprodydama patį dvarą, sdininko namą, papasakos vietinė gidė Ingūna. Apžiūrėsime ir Varpų muziejų. Tai privati V. jakobsono kolekcija, sukaupusi 1000 įvairios kilmės, istorijos, amžiaus, formos ir medžiagos varpų. Kolekcija laikoma didžiausia varpelių kolekcija Baltijos šalyse.
Ekskursijos pabaigoje – įdomus ir smagus apsilankymas skalbimo namuose „Vešūzis“. Tai autentiški 18 – 19 a. skalbimo namai, kuriuose siūloma senojo skalbimo tradicijų pažinimo pamoka.
"Vešūzis" yra iš trijų aukštų, kurių kiekvienas įrengtas pagal to meto istorines funkcijas: pirmame aukšte kiekvienas turi galimybę susipažinti su senoviniu skalbimo ir lyginimo procesu, antrame aukšte skalbinių džiovykla, o trečiame aukšte yra skalbėjos kambarėlis. 
Baigiamas kelionės akcentas bus ir skanus, ir įdomus - Žiemgalos patiekalų degustacija*. Pusvalandukas kelio ir jau sėdame prie stalo ir ragaujame žiemgališkus patiekalus: taukvarškė, skaba putra, rūkyti lašinukai su rugine duona, naminis varškės sūris ir virtienių asorti su skirtingais įdarais ir uždarais. Virtieniai – tai Žiemgalos krašto tradicinis patiekalas, kurį mėgo daugelis kartų, net bajorai. Troškuliui numalšinti ragausite naminio kisieliaus. Degustacijos metu ne tik paragausite šių patiekalų, bet šeimininkė pristatys kiekvieną patiekalą, papasakos, kas gamino, kas valgė, kodėl gamino...
Sotūs vykstame namų link.