Atvykstame į Ben Guriono oro uostą. Oro uoste jus pasitiks licencijuotas gidas, kuris lydės grupę visos kelionės metu. Sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, vykstame į ekskursiją po Tel Avivą – vieną didžiausių Izraelio miestų, kurio pavadinimas reiškia „pavasario kalva“. Tel Avivas, įkurtas kaimyninės Jafos gyventojų tik 1909 m., dabar yra  ne tik šalies finansų, ekonomikos ir verslo, bet ir žydų kultūros, mados, prekybos ir pramogų centras.  „Baltasis miestas“ – 1930-1950m. statyta Tel Avivo dalis, kuriai būdingi bauhaus stiliaus statiniai – paskelbtas UNESCO pasaulio kultūros paveldu. Pamatysime įžymųjį Tel Avivo universitetą, biblioteką, meno muziejų, senąjį ir naująjį Operos teatrą.
Ekskursija po Tel Avivo priemiestį Jafą. Tai vienas seniausių pasaulio miestų, paminėtas Egipto faraono Thutmosio III kronikose, minimas karaliaus Hiramo pokalbyje su Saliamonu. Tai kultūrų kryžkelės vieta: čia buvo statoma biblinė Nojaus arka, netoli kranto jūroje kyšo neaukštos mitinės graikų Andromedos uolos. Svetingame mieste prie jūros buvo apsistojęs krikščionių apaštalas Petras, kurį  angelo paliepimu į Cezarėją pakvietė šimtininkas Kornelijus. Jafa priklausė egiptiečiams, persams, finikiečiams, romėnams, graikams – kiekviena iš šių tautų paliko pėdsakus miesto istorijoje. Šiandien Jafa tapo menininkų kvartalu, kuriame dera arabiškos architektūros grožis ir daugybė galerijų, menininkų dirbtuvių, rankdarbių parduotuvių bei kavinių. Ekskursijos metu aplankysime senąjį uostą, bokšto laikrodį, Šalom bokštą, pasivaikščiosime po senamiestį.
Vykstame į Netaniją. Įsikuriame viešbutyje. Vakarienė. Laisvas laikas. Nakvynė viešbutyje Netanijoje. 

Pusryčiai. Vykstame į didžiausią Izraelio jūrų uostą Haifą, įsikūrusį Karmelio kalno papėdėje, prie vaizdingos įlankos. Tikra Haifos įdomybė, turinti mažai analogų pasaulyje – Bahajų sodai. Bahajai – viena naujųjų, sektomis vadinamų religijų, savitas islamo tęsinys, teigiantis, kad po Mahometo buvo dar pranašas Babas, kurio kapas ir yra Haifos soduose. Bahaistai skelbiasi esą universalios religijos išpažinėjais, jie pasisako už visuotinę lygybę ir švietimą bei pasaulinę taiką. Grožitės Bahajų šventykla ir persiškaisiais Bahajų sodais. Tie sodai kyla į kalną, todėl jų panoramos nuo vidurio, viršaus ir apačios – viena už kitą gražesnės (sodus nuolat prižiūri apie 120 savanorių bahajų iš įvairių šalių ir žemynų). 
Lankotės Cfate.  Tai ypatingas miestas. Čia viskas persipynę: šiuolaikinis menas ir Kabala, Europa ir Azija, skurdas ir didybė, turizmas ir asketizmas. Mieste, kurį ant kalno viršūnės XI a. pastatė kryžiuočiai, apsigyveno daug rabinų kabalistų. Išminčių, mokytojų ir jų mokinių dėka Cfato reikšmė XV a. amžiuje nepaprastai sustiprėjo, garsas apie jį sklido į visus Europos ir Artimųjų Rytų kampelius, viliodamas šviesiausius judėjų protus. Nuo viduramžių iki dabar Cfatas – reikšmingiausias mistikos ir Kabalos centras. Cfato architektūra savita - gatvės susiformavo bėgančios žemyn, o pastatus statė išeiviai iš įvairiausių pasaulio šalių. Miestą, kurį šiandien pamėgo menininkai, kur verda XXI amžiaus gyvenimas, tebegaubia mistika, nepaaiškinami reiškiniai ir ypatinga aura. 
Pažintis su krikščioniškąja Galilėja – vietomis, susijusiomis su Kristaus tarnystės pradžia. Nors gimė Betliejuje, o mirė Jeruzalėje, Jėzus Kristus didžiąją dalį gyvenimo praleido Galilėjoje. Aplankome Galilėjos Kaną, kur Jėzus, Marijos paprašytas, padarė pirmąjį stebuklą – vandenį pavertė geriausiu vynu. Švenčiamos Šv. mišios.
Žymiausia piligriminė vieta Galilėjoje – Nazaretas, kur Jėzus praleido vaikystę. Didžiausia  Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilika supa olą, kurioje gyveno Marija (priešingai Viduramžių dailininkų paveikslams, Šventojoje žemėje Kristaus laikais vargšų gyvenimui naudotos olos, o ne nameliai šlaitiniais stogais). Ta bažnyčia – ir savotiška modernaus krikščioniško meno galerija, pilna milžiniškų daugybės šalių dovanotų Marijos paveikslų, mozaikų, bareljefų. Yra ir lietuviška Aušros vartų Marija, ir geltonodė kiniška Marija, ir tajiška, primenanti hinduistų dievybę, ir moderniai baugi amerikietiška. Tai viena svarbiausių krikščionių bažnyčių Artimuosiuose Rytuose. 
Pamatysime Šventosios Šeimos namą ir Šv. Apreiškimo Grotą, kurioje arkangelas Gabrielius apsireiškė Marijai. Vykstame į viešbutį. Vakarienė. Laisvas laikas. Nakvynė Galilėjoje.

Pusryčiai. Tęsiame pažintį su Galilėja. Kopiame į daug kartų Šventajame Rašte minimą nuostabaus grožio Taboro kalną. Jis stūkso 588 metrų aukštyje. Evangelistas Morkus, taip pat Matas ir Lukas, smulkiai aprašo įvykį, kada Jėzus, pasiėmęs Petrą, Jokūbą ir Joną, užsivedė juos į aukštą kalną. Ten jie pamatė Kristaus dievystės spindėjimą. Jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo drabužiai pasidarė balti kaip sniegas. Jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjo su Jėzumi. Tada užėjęs debesis uždengė juos, o iš debesies pasigirdo balsas: “Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!” Kalnas simbolizuoja ne tik išorinio, bet ir vidinio kopimo vietą; kalnas kaip išsilaisvinimas iš kasdienybės naštos, kaip kvėpavimas grynu kūrinijos oru; kalnas, atveriantis vaizdą į kūrinijos platybę ir grožį bei leidžiantis patirti Kūrėją. Švenčiamos Šv. mišios.
Lankomės Kafarnaume. Miestas datuojamas jau nuo II a. pr. Kr.  Evangelijų liudijimu, Jėzaus laikais tai buvo  reikšmingas centras, pro kurį ėjo svarbus Galilėją su Damasku  jungiantis kelias „Via Maris“. Savo veiklos centru  Jėzus buvo pasirinkęs šį miestą: čia kurį laiką gyveno, gydė ligonius, pamokslavo ir darė stebuklus. Kafarnaumas svarbus ir kaip  apaštalo Šv. Petro  miestas. Jau V a. viduryje Kafarnaume buvo pastatyta aštuoniakampė bazilika, išpuošta mozaikomis. Krikščionys visais amžiais tikėjo, kad šioje vietoje stovėjo Simono Petro namai. Šiuo metu apaštalo namų  vietoje stovi moderni įdomios formos bažnyčia,  simbolizuojanti Šv. Petro laivą. Šalia krikščionių bažnyčios V a. čia gyvenusi žydų bendruomenė atstatė savo sinagogą, kurios likučiai šiandien mus stebina puošnumu. Tai ta pati sinagoga, kurioje Jėzus, lankydamasis Kafernaume, dažnai skaitydavo raštą ir mokydavo, kalbėjo apie gyvąją duoną.  
Netoli Kafarnaumo - Palaiminimų kalnas, nuo kurio atsiveria nuostabi panorama ir ežeras. Dabartinė Palaiminimų  bažnyčia pastatyta 1938 m. Aštuonkampė bažnyčios forma primena aštuonis palaiminimus. Ant grindų pavaizduoti septynių dorybių simboliai. Dieviškieji : tikėjimo, vilties, meilės ir pagrindiniai: protingumo, teisingumo, susivaldymo ir tvirtumo.   Čia Jėzus praleido labai daug laiko  mokydamas ir gydydamas žmones, pasakė žymųjį Kalno pamokslą. Giedras dangus, ramus peizažas verčia nutilti ir susimąstyti: „Palaiminti, kurie liūdi, nes jie bus paguosti. Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę. Palaiminti, kurie alksta ir trokšta ramybės, nes jie bus pasotinti...“. 
Grožėsimės Tiberiados ežeru – Galilėjos jūra – pagrindiniu Izraelio gėlo vandens šaltiniu. Ramybei ir susikaupimui nuteiks  plaukimas mediniu laivu Galilėjos vandenimis, viršum kurių, pasak Biblijos, neskęsdamas žengė Kristus. Šiame ežere žvejojo daugelis mokinių, prieš Kristui juos pašaukiant skelbti Dievo žodį: „Eikite paskui mane. Aš padarysiu Jus žmonių žvejais“. Prie Tiberiados ežero Jėzus pasirodė savo mokiniams po prisikėlimo iš mirusiųjų. Pietūs, kurių metu galima paskanauti Šv. Petro žuvies. Vykstame į Tveriją – seniausią Galilėjos miestą, buvusį Judėjos filosofijos centrą. Dabar tai šiuolaikinis turistinis kurortas. Vakarienė. Poilsis. Nakvynė viešbutyje Galillėjoje.

Pusryčiai. Atvykstate į Tabhą – vietą, susijusią su vienu garsiausių biblinių stebuklų – duonos padauginimu. Šiam stebuklui atminti V a. buvo pastatyta bizantiška Duonos Padauginimo bazilika su puikiomis mozaikinėmis grindimis. Apžiūrite ant Galilėjos ežero kranto stūksančią Menzo Christi (Šv. Petro Primato) bažnyčią. Šioje šventovėje Šv. Petras buvo paskelbtas Dievo vietininku žemėje. Vykstame prie Jordano upės, kur, pasak Naujojo Testamento, Jonas Krikštytojas krikštijo žydus, kur buvo pakrikštytas ir Jėzus Kristus. Čia galima pasinerti į Jordano vandenis ir atnaujinti Krikšto pažadus. Esant galimybei, aplankome Jerichą – seniausią pasaulio miestą. Nors „palmių miestas“, kuriame šiandien gyvena apie 20 tūkstančių žmonių, buvo įkurtas 9 tūkstančiai metų iki mūsų eros, jis nuolat apgyvendintas „tik“ nuo maždaug 3000-ųjų metų prieš Kristaus gimimą. Pagrindinė šios vietos įžymybė – senojo miesto griuvėsiai, esantys rytinėje jo dalyje. Jie mena 8 
tūkstančius metų prieš mūsų erą.
Pažintis su Betliejumi – Kristaus gimimo vieta. Pasak evangelisto Luko, Viešpaties Angelas paskelbęs žmonijai didelį džiaugsmą: „Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“. Aplankome vieną seniausių krikščionių šventyklų - Kristaus Gimimo bažnyčią (dabar katalikų, stačiatikių, armėnų šventovė) ir po ja esančią Gimimo grotą. Švenčiamos Šv. Mišios. Už poros kilometrų plyti Piemenėlių lankos. Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas ir tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas.“ Toje vietoje, kur tą naktį slėpėsi piemenys, buvo pastatyta nedidelė koplyčia. Apžiūrite Piemenėlių bažnyčią ir koplyčią. Vykstate į viešbutį. Vakarienė. Laisvas laikas. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Ekskursija po Jeruzalę – neabejotinai gražiausią, įdomiausią ir švenčiausią Šventosios žemės miestą. Jo  istorija ir dabartis yra susijusi su trimis pagrindinėmis monoteistinėmis religijomis – judėjams šventa vieta yra Raudų siena, krikščionims – Kristaus gyvenimo, kančios, mirties ir prisikėlimo vietos, musulmonams – Al Aksa mečetė. Neveltui 
Jeruzalė vadinama Dievo buveine, sakoma, kad čia “Viešpats žvelgia iš dangaus ir mato visą žmoniją”. Pasikelsime ant Alyvų kalno. Jis stūkso Jeruzalės rytuose, virš Kedrono slėnio. Atsiveria nepakartojama Jeruzalės miesto panorama ir vaizdas į didžiausias pasaulyje žydų kapines.  Ši vieta, kurią gerbia ir žydai, ir krikščionys, susijusi su pagrindiniais Jėzaus Kristaus gyvenimo momentais: 
čia jis išpranašavo Jeruzalės sugriovimą, pamokslavo savo mokiniams, taip pat Alyvų kalnas yra jo žengimo į dangų vieta. Alyvų kalnas yra be galo svarbus ne tik krikščionims, bet ir žydams: čia įkurtos seniausios ir, be abejonės, svarbiausios žydų kapinės. Ant Alyvų kalno žmones pradėta laidoti jau maždaug prieš 3000 metų: žydai tiki, kad kai Mesijas ateis į Žemę, jis įžengs pro šalia Alyvų kalno esančius Rytų vartus, dar žinomus kaip Aukso vartai, o hebrajiškai – Gailestingumo vartai, ir pirmiausia į dangų pakvies būtent tuos, kurie čia palaidoti. Alyvų kalno vakariniame šlaite yra Getsemanės sodai. Tai Biblijos laikų alyvmedžių sodas, kuriame Jėzus apsilankė naktį prieš nukryžiavimą ir jame buvo suimtas. Getsemanės sodas nuo seno buvo svarbi piligrimystės vieta, o čia dar nuo IV amžiaus stovėjo bazilika, kuri keletą kartų buvo sugriauta ir atstatyta. 1919 metais šalia Getsemanės sodo pradėta statyti nauja bazilika: kadangi prie jos statybos prisidėjo 12 skirtingų pasaulio vietų katalikų bendruomenių, ji buvo pavadinta Visų tautų bazilika. Ją puošia 12 kupolų,o sienas – mozaikos, mėlyni vitražai sukuria bazilikoje prietemą, kuri simbolizuoja paskutinę žemiškąją Jėzaus naktį. Lankomės ir dar vienoje krikščionims svarbioje vietoje – Marijos kapo bažnyčioje. Kairėje bažnyčios pusėje – Juozapo, Marijos vyro, koplyčia, dešinėje – Marijos tėvų Joakimo ir Onos kapai, o štai nusileidus į pačios bažnyčios kriptą – Dievo Motinos kapas. Tiesa, pagal katalikų mokymą, Marija buvo paimta į dangų su visų kūnu, tad jos sarkofagas – tuščias. Lankysitės Pater noster bažnyčioje, kurios sienose išrašyta „Tėve mūsų“ malda įvairiomis pasaulio kalbomis, akį pradžiugins ir lietuviški maldos žodžiai pagrindiniame bažnyčios pastate.  Švenčiamos Šv. Mišios. Pakylate į Siono kalną. Aplankysite Paskutinės vakarienės menę – ketvirtą pagal svarbą vietą krikščionims ir Marijos Užmigimo bažnyčią. Vykstate į viešbutį. Vakarienė. Laisvas laikas. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Lankome Jad Vašem muziejų – didžiausią Izraelyje esantį Holokausto memorialą, kuris yra įsikūręs ant Atminimo kalno šlaito Jeruzalėje. Muziejus atsidarė 2005 metais, turistams siūlo devynias interaktyvias istorines galerijas, kurios parteikia holokaustą skirtingais būdais – nuotraukomis, filmais, dokumentais, laiškais, ir asmeniniais daiktais,kurie buvo rasti koncentracijos stovyklose ir getuose.
Ekskursija po seniausią Jeruzalės dalį. Žengiame pro Šv. Stepono (Liūtų) vartus. Tai vieni iš septynių senamiesčio vartų, pro kuriuos Jėzus įžengė į Jeruzalę Verbų sekmadienį. Šie vartai yra Via Dolorosa kelio pradžia, kuriuo Jėzus ėjo nuo Piloto rūmų iki nukryžiavimo ir palaidojimo vietos.Keliausime Kristaus Kryžiaus keliu – į Golgotos kalną vedančia Via Dolorosa gatve. Maždaug 800 metrų ilgio gatvė žymi kelią, kurį nuėjo Jėzus, nešdamas Kryžių iki savo mirties vietos. Ją iš viso sudaro 14 stotelių, kiekviena žymi vis kitą įvykį ar istoriją – nuo Jėzaus suėmimo iki nukryžiavimo ir prisikėlimo. Paskutinės penkios Kryžiaus kelio stotelės – jau pačioje Viešpaties kapo bažnyčioje. Tai švenčiausia vieta daugeliui krikščionių.Bažnyčia pastatyta toje vietoje, kur buvo palaidotas ir prisikėlė nukryžiuotas Kristus. Katalikų ir stačiatikių Viešpaties Kapo bažnyčia yra laikoma Golgota – vieta, kur buvo nukryžiuotas ir palaidotas Jėzus Kristus: po bažnyčios skliautais pasislėpęs Paskutinio patepimo akmuo bei Kristaus kapas (maža koplytėlė). Viešpaties Kapo bažnyčią kartu prižiūri kelių krikščioniškų konfesijų atstovai – graikų ortodoksai, armėnų ortodoksai, Romos katalikai, Sirijos ortodoksai, Etiopijos bažnyčia. Pamaldos taip pat vyksta įvairiomis kalbomis pagal specialiai sudarytą tvarkaraštį. Laikas maldai, susikaupimui – švenčiamos Šv. Mišios. 
Tolesnė pažintis su Jeruzalės senamiesčiu. Tai ištisas siaurų gatvelių ir istorinės architektūros labirintas, padalytas į keturis kvartalus: žydų, musulmonų, krikščionių ir armėnų. Kiekvienas kvartalas turi savo istoriją, identitetą ir skirtingus gyventojus. Žydų kvartale – garsioji Raudų siena. Ji yra pačioje Jeruzalės širdyje, vakarinėje Šventyklos kalno dalyje. Šis kalnas šventas ir žydams (čia stovėjo pirmoji ir antroji Jeruzalės šventyklos), ir musulmonams (ant kalno pastatyta al Aksos mečetė – viena svarbiausių islamo šventviečių po Mekos ir Medinos). Raudų siena yra išlikęs antrosios šventyklos, romėnų sugriautos per karą su žydais 70 m., fragmentas. Patys žydai sau tokios brangios šventyklos sieną dažniausiai vadina ne Raudų siena, tiesiog Vakarine siena. Plačiai žinomas Raudų sienos pavadinimas prigijo vėliau, viduramžiais, kai Palestiną užėmę arabai, matydami prie sienos verkiančius žydų maldininkus (jie čia prisimindavo tragišką svarbiausios šventyklos likimą), įspūdingą akmens blokų statinį praminė Raudų siena.Vakarienė. Poilsis. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Kelionė Judėjos dykuma prie Negyvosios jūros, pakeliui sustojame Kumrane, kur buvo rasti pirmieji krikščionių rankraščiai. Tai svarbiausia žydų istorijoje ir raštijoje archeologinių radinių vieta. Kasinėjimai Kumrano nacionaliniame parke atidengė esėjų (pamaldžiųjų) sektos gyvenvietę, gyvavusią nuo 150m.pr.Kr. iki 68m.poKr. Šie atsiskyrėliai gyveno dykumoje dirbdami žemę, ganydami bandas ir studijuodami Senąjį Testamentą. Kristaus laikais greta fariziejų esėjai priklausė antram pagal dydį senojo judaizmo religiniam judėjimui. Aiškindami ir laikydamiesi Toros (Mozės įsakymų) jie buvo griežtesni už pačius fariziejus. Čia kalnų oloje moliniuose induose rasti garsieji Kumrano rankraščiai, dabar saugomi Izraelio muziejuje.
Negyvoji Jūra – tai pati žemiausia pasaulio vieta. Ši jūra tris kartus per dieną keičia spalvą: ryte būna juosva, vidurdienį per karščius – mėlyna, o prieš saulėlydį – rausva. Vanduo, prisotintas  mineralinių druskų ir jame esantys gydomieji purvai atjaunina, atstato jėgas. Maudynės jūroje. Lankomės specializuotoje kosmetikos parduotuvėje, kurioje parduodami produktai pagaminti iš 
Negyvosios jūros mineralų.
Per Aravos dykumą vykstate į Masadą. Ši kelionė emociškai tolygi kelionei į Jeruzalę. Čia sužinosite apie patį didvyriškiausią ir tragiškiausią žydų tautos istorijos momentą. Ekskursija į Masados *tvirtovę – virš Negyvosios jūros kylantį stalkalnį dykumoje, sutvirtintą tarp 103 ir 76 m.pr.Kr.  Tuomet Erodas Didysis suprato šią vietą esant  idealia slėptuve, pastatė sutvirtinančias sienas ir bokštus, įrengė ištaigingų rūmų kompleksus, kareivines bei ginklų ir maisto sandėlius. Vėliau ši vieta tapo žydų maištininkų priebėga, o jos didybę į užmarštį nugramzdino romėnų apgultis ir šturmas. Tuomet, supratę neįveiksiantys užpuolikų, apie tūkstantis Masados gyventojų padegė savo namus ir nusižudė, kad nepatektų nelaisvėn. 
Įsikuriame viešbutyje. Vakarienė. Poilsis. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai ir vakarienė viešbutyje. Poilsis. Nakvynė viešbutyje prie Negyvosios jūros.

Pusryčiai. Poilsis prie Negyvosios jūros. Vykstate į Tel Avivą. Skrydis Tel Avivas - Vilnius: 20:45 – 0:55.